SAUGOS VADYBOS SISTEMA (SVS) 

TURINYS

1. Trumpai apie SVS
2. Valstybės saugos programa
3. SVS minimalūs reikalavimai
4. Įgyvendinimo gairės
5. Įgyvendinimo terminai
6. ES reikalavimai
7. CAA misija
8. CAA atsakomybių lentelė
9. Sąvokos
10. SVS pavyzdžiai
11. SVS klausimynas
12. Nuorodos
13. Dokumentai
14. Aiškinamoji medžiaga
    
    
    

1. Trumpai apie SVS

SVS – tai sisteminis saugos vadybos metodas, paremtas organizacine struktūra, atskaitomybe, politika ir procedūromis.
SVS tikslas – sumažinti orlaivių incidentų ir avarijų riziką, efektyviau vykdyti skrydžius, taikant kokybės vadybos metodus.
SVS pagrindas – formalus rizikos valdymo procesas, atpažįstantis pavojus, analizuojantis juos ir sumažinantis riziką. SVS sudėtingumas tiesiogiai priklauso nuo organizacijos dydžio ir jos turimų išteklių. ICAO rekomenduoja sistemą diegti palaipsniui. SVS diegimas pradedamas nustatant organizacijos saugos politiką. SVS ypač svarbus organizacijos vadovo vaidmuo ir turimų žmonių išteklių efektyvus panaudojimas. Vadovas atsakingas už SVS įdiegimą ir palaikymą.  SVS sudaro palankias sąlygas saugos kultūros politikos įgyvendinimui.
Išsamus SVS išaiškinimas yra pateiktas ICAO dokumente 9859 Safety Management Manual (SMM).
Pagal ICAO reikalavimus valstybė turi įsteigti saugos programa, kurios tikslas – pasiekti valstybės nusistatytą priimtiną saugos lygį. SVS yra Valstybės saugos programos dalis.

2. Valstybės saugos programa

• Valstybės saugos politika ir tikslai
        valstybės saugos teisinė sistema
        valstybės saugos atsakomybės ir atskaitomybė
        avarijų ir incidentų tyrimas
        priverstinio įvykdymo politika
  
• Saugos rizikos vadyba
        saugos reikalavimai paslaugų teikėjų SVS 
        pritarimas paslaugų teikėjų veiksmams, užtikrinant saugą
  
• Valstybinis saugos užtikrinimas
        saugos priežiūra
        saugos duomenų rinkimas, nagrinėjimas ir keitimasis jais
        tikslinis saugos duomenų rinkimas didesnį rūpestį keliančiose srityse arba   pagal poreikį
  
• Saugos skatinimas
        vidaus mokymas, ryšiai ir saugos informacijos platinimas
        išorinis mokymas, ryšiai ir saugos informacijos platinimas
  

3. SVS minimalūs reikalavimai

• nustatyti saugos rizikos faktorius
• užtikrinti, kad būtų įvykdyti pataisomieji veiksmai, būtini užtikrinti priimtiną saugos lygį
• numatyti pasiekto saugos lygio pastovų stebėjimą ir nuolatinį vertinimą
• siekti nepertraukiamo visuotinio saugos lygio augimo

4. SVS įgyvendinimo gairės

• Saugos politika ir tikslai
        Vadovybės įsipareigojimas ir atsakomybė
        Atskaitomybė dėl saugos
        Svarbiausio saugos personalo skyrimas
        Reagavimo nepaprastos padėties atveju planavimo koordinavimas
        SVS dokumentai
  
• Saugos rizikos valdymas 
        Pavojų atpažinimas
        Saugos rizikos įvertinimas ir sumažinimas
  
• Saugos užtikrinimas
        Saugos stebėjimas ir įvertinimas
        Pokyčių valdymas
        Nuolatinis SVS tobulinimas
  
• Saugos skatinimas 
        Mokymas ir švietimas
        Informavimas apie saugą

5. Įgyvendinimo terminai

SVS privaloma:

• Tarptautinio komercinio oro susisiekimo lėktuvais srityje – Konvencijos 6 priedo I dalis
• Oro navigacijos paslaugų teikėjams – Konvencijos 11 priedas
• Aerodromų naudotojams – Konvencijos 14 priedo I dalis

SVS bus privaloma:

• Personalo licencijavimo srityje – Konvencijos 1 priedas (medicininis įvertinimas, mokymo organizacijos) – nuo 2010-11-18
• Tarptautinės bendrosios aviacijos (lėktuvai) srityje – Konvencijos 6 priedo II dalis (dideli ir turboreaktyviniai lėktuvai) – nuo 2010-11-18
• Tarptautinių skrydžių sraigtasparniais (komercinis oro susisiekimas ir bendroji aviacija) srityje – Konvencijos 6 priedo III dalis – nuo 2010-11-18
• Orlaivių tinkamumo skraidyti srityje – Konvencijos 8 priedas – planuojama nuo 2013 m. kovo mėn. (projektavimo ir gamybos organizacijoms – nuo 2010-11-18)
• Orlaivių avarijų ir incidentų tyrimo srityje – Konvencijos 13 priedas – nuo 2009-11-19

6. ES reikalavimai

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2008 2008 m. vasario 20 d. dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantis Europos aviacijos saugos agentūrą, panaikinantis Tarybos direktyvą 91/670/EEB, Reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 ir Direktyvą 2004/36/EB įtvirtino Bendrijos kompetenciją orlaivių tinkamumui skraidyti, skrydžių įgulų licencijavimui, skrydžių vykdymui bei trečiųjų šalių naudotojų orlaiviams. Ateityje Bendrijos kompetencijai bus perduoti aerodromų, oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugų sritys.
Pagrindinis reglamento tikslas − pasiekti ir išlaikyti aukštą vienodą civilinės aviacijos saugos lygį Europoje” (2 str. 1 d.).

Šiam tikslui pasiekti būtina Europos saugos strategija, kuri nustatytų ES saugos tikslus ir nurodytų, kokių veiksmų būtina imtis, kad tikslai būtų pasiekti. Strategijos kūrimui vadovaus EASA, jai talkins Europos Komisija, nacionalinės CAA, aviacijos industrija.

Pagrindinės Europos saugos strategijos dalys:

• Europos aviacijos saugos programa (European Aviation Safety Programme – EASP)
• Europos saugos planas
• Įgyvendinimas
• Strategijos koordinaciniai veiksmai

EASA pradėjo rengti Europos aviacijos saugos programą. Ši programa bus atsakas į ICAO reikalavimą turėti valstybės saugos programas. EASP nustatys Europos aviacijos saugos prioritetus, pasiūlys atitinkamus veiksmus ir konkrečius tikslus. Vienas pirmaeilių uždavinių, pavyzdžiui, galėtų būti pilotų mokymas, atsižvelgus į ateities skrydžių vykdymo ypatumus bei naujausias technologijas, taikomas orlaiviuose. EASP suteiks galimybę visiems aviacijos industrijos dalyviams stebėti, kaip siekiama nusibrėžtų Europos aviacijos saugos tikslų. Programa bus naudingas dokumentas politikams bei gerų praktikų patariamoji medžiaga. Jau įsteigtas Patariamasis komitetas, sudarytas iš aviacijos industrijos bei skrydžių saugos priežiūros institucijų atstovų. EASP planuojama parengti 2010 metais. Pagal EASA išaiškinimą dėl kompetencijų pasidalijimo tarp ES valstybių narių ir Europos Bendrijos, valstybės narės negali turėti atskirų Valstybės saugos programų. Tačiau būtinas Europos Komisijos, EASA ir valstybių narių bendradarbiavimas.

Europos saugos planas padės įgyvendinti Europos aviacijos saugos programą. Jame bus įvertintas Europos aviacijos saugos lygis, paskelbti veiksmai rizikoms sumažinti. Planas turėtų būti atnaujinamas kas metai. Valstybės narės, atsižvelgdamos į Europos aviacijos saugos planą,  parengs nacionalinius saugos planus.

NPA 22-2008 pateikta Part AR-Authority Requirements padeda pagrindą Europos aviacijos saugos programai, į kurią galėtų būti įtraukti tokie klausimai, kaip:

• saugos skatinimo programos
• keitimasis informacija
• kolektyvinė priežiūra ir įgyvendinimas
• privaloma saugos informacija
• pranešimai apie įvykius
• CAA vadybos sistema (politika, personalas, atitikimo stebėjimas)

Programoje atsispindės Europos Komisijos, aviacijos industrijos, nacionalinių CAA saugos programų gairės. Tam, kad būtų lengviau koordinuoti saugos strategijos įgyvendinimą bei parengti Europos aviacijos saugos planą, bus įsteigtas Europos saugos komitetas.

EASA parengtose įgyvendimo taisyklėse atsispindės ICAO SVS reikalavimai. Jie bus pateikti viename dokumente Part OR – Organisation Requirements ir privalomi visoms organizacijoms, kurioms taikomi Bendrijos reikalavimai. Pavyzdžiui, Įgyvendinimo taisyklėse (OR.GEN.200) numatyta:

• saugos politika
• pavojų atpažinimas ir rizikos valdymas
• vadovybės atskaitomybė dėl skrydžių saugos
• personalo reikalavimai
• pranešimų sistema
• organizacijos vadovas
• atitikimo stebėjimo sistema

EASA išleistuose NPA 2008-22, NPA 2009-02 įtraukti ir SVS reikalavimai   

7. CAA misija

CAA, vykdydama Aviacijos įstatymu jai pavestą valstybės valdymo funkciją ir siekdama užtikrinti, kad civilinė aviacija būtų saugi ir nuolat tinkamiausiu būdu tenkintų vartotojų bei visuomenės poreikius, tobulina Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos skrydžių saugos ir aviacijos saugumo priežiūros sistemą: 

• kuria ir tobulina Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos teisinę bazę,
• kontroliuoja, kaip yra vykdomi teisiniai reikalavimai
• vykdo civilinės aviacijos skrydžių saugos ir aviacijos saugumo priežiūrą.

8. CAA atsakomybė

CAA atsakomybių lentelė

9. Sąvokos

Infromacija rengiama

10. SVS pavyzdžiai

2005 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2096/2005, nustatantis bendruosius oro navigacijos paslaugų teikimo reikalavimus (Tekstas svarbus EEE) (Oficialusis leidinys L 335 , 21/12/2005 p. 0013 – 0030)  [...]

3. PASLAUGŲ SAUGA

3.1. Saugos valdymo sistema

3.1.1. Bendrieji saugos reikalavimai

Oro eismo paslaugų teikėjas turi saugos valdymo sistemą (SVS), kuri yra neatsiejama paslaugų valdymo dalis ir kuri užtikrina, kad:

• įgyvendindamas teikiamų paslaugų saugos įsipareigojimus, paslaugų teikėjas sistemingai spręstų saugos klausimus, vadovaudamasis suvienodinimo, aiškumo ir aktyvumo principais; yra taikoma visoms paslaugų teikėjo teikiamoms paslaugoms ir papildantiems susitarimams; jos pagrindą sudaro saugos strategija, kurioje nustatomi pagrindiniai organizacijos saugos valdymo principai (saugos valdymas),
• kiekvienas asmuo, susijęs su teikiamų oro eismo paslaugų sauga, būtų asmeniškai atsakingas už savo veiksmus ir kad vadovai būtų atsakingi už savo padalinio ar skyriaus saugos užtikrinimą, o vyriausia paslaugų teikėjo vadovybė būtų atsakinga už visą saugą (atsakomybė už saugą),
• patenkinamas oro eismo paslaugų saugos lygis būtų laikomas svarbiausiu prioritetu (saugos prioritetas),
• pagrindinis oro eismo paslaugų saugos tikslas būtų, kiek tai pagrįsta ir praktiškai įmanoma, sumažinti orlaivių avarijų riziką (saugos tikslas).

3.1.2. Saugos įgyvendinimo reikalavimai

Saugos valdymo sistemoje oro eismo paslaugų teikėjas užtikrina, kad:

• personalas ne tik turėtų reikiamas licencijas bei atitiktų sveikatos būklės normatyvus, bet ir būtų tinkamai parengtas ir kvalifikuotas atlikti jam paskirtą darbą (kvalifikacija),
• saugos valdymo funkcija būtų priskiriama organizacijos atsakomybei plėtoti ir palaikyti saugos valdymo sistemą; užtikrina, kad ši atsakomybė būtų nepriklausoma nuo tiesioginės vadovybės ir būtų tiesiogiai atskaitinga aukščiausiu organizacijos lygiu. Tačiau mažose organizacijose, kuriose atsakomybės taip susijusios, kad šiuo požiūriu nepriklausomybė gali būti nepakankama, saugos užtikrinimo sistema turi būti papildyta nepriklausomomis priemonėmis; užtikrina, kad aukščiausia paslaugų teikėjo vadovybė aktyviai dalyvautų užtikrinant saugos valdymą (atsakomybė už saugos valdymą),
• kur taikytina, būtų nustatomi ir visose veikiančiose sistemose palaikomi kiekybiniai saugos lygiai (kiekybiniai saugos lygiai),
• SVS būtų sistemingai dokumentuojama ir kad tai būtų aiškiai susiję su organizacijos saugos politika (SVS dokumentavimas),
• išorės teikėjų suteiktų paslaugų ir išteklių sauga būtų pakankama ir patenkinama atsižvelgiant į reikšmę, kurią jie teikia saugai teikdami oro eismo paslaugas (išorės teikėjų paslaugos ir ištekliai),
• rizikos įvertinimas ir sumažinimas būtų atliekami atitinkamu lygiu, taip siekiant užtikrinti, kad visiems oro eismo valdymo aspektams būtų teikiamas deramas dėmesys (rizikos įvertinimas ir sumažinimas). Oro eismo valdymo funkcinė sistema keičiama vadovaujantis šio priedo 3.2 dalies nuostatomis,
• su skrydžio vykdymu susiję arba techniniai oro eismo valdymo įvykiai, laikomi reikšmingais saugos atžvilgiu, būtų nedelsiant ištiriami ir būtų imamasi būtinų veiksmų padėčiai ištaisyti (pavojingi įvykiai). Paslaugų teikėjas taip pat įrodo, kad įgyvendino nacionalinės ir Bendrijos teisės reikalavimus dėl pranešimo apie pavojingus įvykius ir jų įvertinimo.

3.1.3. Saugos užtikrinimo reikalavimai

Saugos valdymo sistemoje oro eismo paslaugų teikėjas užtikrina, kad:

• reguliariai būtų atliekami saugos patikrinimai siekiant, jei reikia, rekomenduoti patobulinimus, suteikti garantijų už atitinkamų sričių saugą atsakingai vadovybei ir patvirtinti, kad laikomasi atitinkamų SVS dalių reikalavimų (saugos patikrinimai),
• būtų taikomi metodai, leidžiantys pastebėti funkcinių sistemų ar su skrydžio vykdymu susijusius pokyčius, iš kurių būtų galima spręsti, kad kurio nors elemento sauga mažėja ir tam tikru metu gali nebeatitikti saugos standartų, ir kad būtų galima imtis veiksmų padėčiai ištaisyti (saugos stebėsena),
• viso SVS eksploatavimo metu daromi saugos įrašai, kuriais remiamasi užtikrinant saugą visiems asmenims, susijusiems su teikiamomis paslaugomis, atsakingiems už jas ir nuo jų priklausomiems bei nacionalinei priežiūros institucijai (saugos įrašai).

3.1.4. Saugos skatinimo reikalavimai

Saugos valdymo sistemoje oro eismo paslaugų teikėjas užtikrina, kad:

• visi darbuotojai būtų informuoti apie galimus pavojus saugai, susijusius su jų darbu (informavimas apie saugą),
• patirtis, įgyta tiriant pavojingus įvykius ir atliekant kitą su sauga susijusią veiklą, skleidžiama organizacijos vadovams ir skrydžio vykdymo personalui (patirties sklaida),
• visi darbuotojai aktyviai skatinami siūlyti, kaip išvengti žinomų pavojų, ir prireikus imamasi priemonių saugai pagerinti (saugos tobulinimas).

3.2. Rizikos įvertinimo ir sumažinimo saugos reikalavimai atsižvelgiant į pokyčius

3.2.1. 1 skirsnis. Saugos valdymo sistemoje oro eismo paslaugų teikėjas užtikrina, kad, įvykus bet kurios jo atsakomybėje esančios oro eismo valdymo funkcinės sistemos dalies ir ją papildančių nuostatų pokyčiams, būtų sistemingai nustatomi jų sukelti pavojai ir įvertinama bei mažinama jų rizika taip, kad:

• apimtų visus veiksmus, susijusius su oro eismo valdymo funkcinės sistemos konkrečiu komponentu nuo pirminio planavimo ir nustatymo iki veiksmų, atliekamų po įgyvendinimo, priežiūros ir eksploatavimo nutraukimo;
• bendradarbiaujant su atsakingomis šalimis būtų apimti oro eismo valdymo funkcinės sistemos oro, žemės ir prireikus erdvės komponentai; ir
• apimtų oro eismo valdymo funkcinės sistemos įrengimus, darbo tvarką ir žmogiškuosius išteklius, šių komponentų sąveiką ir konkrečios nagrinėjamos dalies ir visos likusios oro eismo valdymo funkcinės sistemos sąveiką.

3.2.2. 2 skirsnis. Pavojaus nustatymo, rizikos įvertinimo ir sumažinimo procesas apima:

• nagrinėjamo komponento apimties, ribų nustatymą ir atsakingo asmens paskyrimą, taip pat komponento atliekamų funkcijų ir jo numatomo veikimo aplinkos nustatymą;
• saugos tikslų, kurie bus taikomi komponentui, nustatymą, kuris apima:
  - su oro eismo valdymu susijusių tikėtinų pavojų ir klaidų sąlygų bei jų sudėtinio poveikio nustatymą,
  - galimų poveikių orlaivio saugumui įvertinimą, taip pat tų poveikių pavojingumo įvertinimą pagal 4 skirsnyje pateikiamą pavojingumo klasifikavimo sistemą,
  - jų toleravimo, t. Y. Didžiausios pavojaus atsitikimo tikimybės, apskaičiuojamos pagal pavojingumo kategoriją ir didžiausią pavojaus poveikių tikimybę pagal 4 skirsnį, nustatymą;
• prireikus rizikos mažinimo strategijos sukūrimą, kurioje:
  - konkrečiai nurodoma, kokias apsaugines priemones reikia įdiegti siekiant apsisaugoti nuo riziką keliančių pavojų,
  - prireikus sukuriami saugos reikalavimai, potencialiai susiję su nagrinėjamu komponentu, kitomis oro eismo valdymo funkcinės sistemos dalimis arba skrydžių vykdymo aplinka,
  - pateikiama įgyvendinamumo ir veiksmingumo garantija;
• patvirtinimą, kad įgyvendinti visi nustatyti saugos tikslai ir laikomasi visų saugos reikalavimų:
  - prieš įgyvendinant pakeitimus,
  - visais perėjimo prie eksploatacijos etapais,
  - eksploatacijos metu,
  - visais perėjimo prie eksploatacijos nutraukimo etapais.

3.2.3. 3 skirsnis. Rizikos įvertinimo ir sumažinimo proceso, įskaitant pavojų nustatymą, rezultatai, susijusios priežastys ir faktinė medžiaga palyginami ir dokumentuojami taip, kad:

• būtų gaunami išsamūs įrodymai, kad nagrinėjamas komponentas ir visa oro eismo valdymo funkcinė sistema yra ir bus toleruotinai saugi, kadangi atitinka nustatytus saugos tikslus ir reikalavimus. Prireikus pridedami išsamūs naudojamų prognozavimo, stebėsenos ar tyrimo metodų aprašymai,
• būtų galima atsekti, kaip su pakeitimo įgyvendinimu susiję saugos reikalavimai siejasi su numatyta veikla ir (arba) funkcijomis.

3.2.4. 4 skirsnis. Pavojaus nustatymas ir pavojingumo įvertinimas

Pavojai turi būti nustatomi sistemingai. Pavojų poveikio pavojingumas konkrečioje skrydžių vykdymo aplinkoje nustatomas naudojantis toliau pateikiamoje lentelėje nurodyta klasifikacija, o pavojingumas klasifikuojamas remiantis konkrečia argumentacija dėl labiausiai tikėtino pavojų poveikio blogiausiu atveju.

Pavojingumo klasė	Poveikis skrydžių vykdymui
1 (Pavojingiausia)	Avarija [1]
2	Pavojingas incidentas [1]
3	Su orlaivio naudojimu susijęs didelis incidentas, kurio metu orlaivio saugumui galėjo grėsti pavojus ir dėl kurio orlaivis vos nesusidūrė su kitu orlaiviu, žeme ar kliūtimis.
4	Reikšmingas incidentas, įvykęs tokiomis aplinkybėmis, kurios rodo, kad galėjo įvykti avarija, pavojingas arba didelis incidentas, jei rizika nebūtų saugiai suvaldyta arba jei netoliese būtų buvęs kitas orlaivis.
5 (Mažiausiai pavojinga)	Jokio tiesioginio poveikio saugai

[1] kaip nustatyta 1994 m . lapkri  21 d.Tarybos direktyvoje 94/56/EB, nustatančioje civilinės aviacijos avarijų ir incidentų tyrimo pagrindinius principus (OL L, 1994 12 12, p. 14)

Siekiant nustatyti pavojaus poveikį skrydžiams ir jo pavojingumą, reikia sistemingai įvertinti pavojų poveikius įvairiems oro eismo valdymo funkcinės sistemos elementams, pavyzdžiui, orlaivio įgulai, dispečeriams, orlaivio funkciniams pajėgumams, ant žemės esančios oro eismo valdymo funkcinės sistemos dalies funkciniams pajėgumams ir gebėjimui saugiai teikti oro eismo paslaugas.

Rizikos klasifikavimo sistema

Saugos tikslai rizikos atžvilgiu nustatomi atsižvelgiant į didžiausią pavojaus atsitikimo tikimybę, kuri nustatoma pagal jo poveikio pavojingumą ir didžiausią pavojaus poveikio tikimybę.
Įgyvendinus nustatytus kiekybinius tikslus būtina papildomai apsvarstyti, kaip būtų galima pagerinti saugos valdymą ir taip padaryti oro eismo valdymo sistemą dar kiek įmanoma saugesnę.

3.3. Saugos reikalavimai mechanikams ir techniniams darbuotojams, kurie vykdo su sauga susijusias skrydžio vykdymo užduotis

Oro eismo paslaugų teikėjas užtikrina, kad techniniai darbuotojai ir mechanikai, įskaitant subrangovus, kurie eksploatuoja ir prižiūri eksploatuoti patvirtintus oro eismo valdymo įrengimus, turėtų ir palaikytų pakankamą žinių ir supratimo lygį apie jų aptarnaujamas paslaugas, realų ir galimą jų darbo poveikį šių paslaugų saugai ir apie atitinkamus taikytinus darbo apribojimus.

Oro eismo paslaugų teikėjas dokumentuoja, kad personalas, atliekantis su sauga susijusias užduotis, įskaitant subrangovus, yra reikiamos kvalifikacijos; kad esami budėjimo grafikai užtikrina pakankamą budėjimo tarnybos pajėgumą ir nenutrūkstamumą; taip pat dokumentuotas personalo kvalifikacijos sistemas ir politiką, personalo mokymo politiką, mokymo planus ir nekvalifikuoto personalo priežiūros tvarką. Jis turi sukurtas procedūras tiems atvejams, kai abejojama darbuotojų fizine ar psichine būkle.

Oro eismo paslaugų teikėjas registruoja informaciją apie darbuotojų, dirbančių su sauga susijusį darbą, skaičių, statusą ir darbo vietą. Šiame registre:

• nurodomas už su sauga susijusias funkcijas atsakingų vadovų skaičius;
• įrašoma atitinkama techninių ir skrydžio vykdymo darbuotojų kvalifikacija lyginant su įgūdžių ir kvalifikacijos reikalavimais;
• konkrečiai nurodomos darbo vietos, į kurias paskirti techniniai ir skrydžio vykdymo darbuotojai, ir jiems skirtos užduotys, taip pat nurodoma budėjimo metodika.[...]

11. SVS klausimynas

Paslaugų teikėjų saugo svadybos sistemos (SVS) trūkumų analizė

11. Nuorodos

• ICAO
• JAV FAA
• JK CAA
• Australijos CASA
• EASA

 12. Dokumentai

13. Aiškinamoji medžiaga (schemos)

• Aerodromo saugos vadybos sistemos pavyzdys
• Rizikos valdymo procesas
• Saugos ciklas
• Kompleksinio saugos tyrimo metodologija
• Saugos valdymo procesas
• Žmogaus klaidas įtakojantys veiksniai